- tviskinti
- tvìskinti (-yti Skr), -ina, -ino DŽ, KŽ; D.Pošk 1. tr. erzinamai apšviesti, tvieksti, spiginti: Saulė, jau risdamasi vakarop, tviskino akis rš. ║ intr. stipriai šviesti: Saulė tviskina J. 2. tr. ryškiai žibinti: Jug ubagais išeisi, dėl ko lempą ten tvìskini? End. Už kilometro buvo matyti, kaip jūs lempą tviskinot Dr. Tvìskinti ugnį NdŽ. ║ impers. apie žaibavimą: Tvyks tvyks, tik tviskina iš visų pusių žaibus Vvr. Žaibus tviskina vis kryžiškai, nespėji nė parsižegnoti Gršl. Tvìskino žaibus par kiaurą naktį Kl. 3. intr. smarkiai žaibuoti: Žybt žybt! tvyks tvykst! žibino ir tviskino nepaliaujant (žaibas) Mc. Šiąnakt žaibai tvìskino Skr. 4. intr. smarkiai kaitinti, kepinti: Tviskina neatsikvėpdama slopi kaitra rš. 5. intr. smarkiai šalti: Šaltis tik tvìskina Brs. 6. tr. smarkiai blizginti, žibinti: Tviskina dalges vyrai po pievą priš saulę J. 7. tr. žvilginti: Batus tvìskinti DŽ1. 8. tr., intr. DŽ1 prk. smarkiai ką daryti (mušti, daužyti, šaudyti…): Tviskina ana duris, t. y. varsto J. Audžia tviskina mano mergelė LTR. Pasistatė [kulkosvaidį] ir tvìskina Gs. Ta mergučė tvìskina su kojoms i nusispardo Vrt. 9. intr. eiti (ppr. pusnuogiam), plikinėti: Ana tviskina par lauką šaltie, t. y. eina plonai apsidarius J. \ tviskinti; įtviskinti; nutviskinti; patviskinti; sutviskinti; užtviskinti
Dictionary of the Lithuanian Language.